Vaikas stengiasi (ar iš įpročio mokytis mintinai taisykles) atkartoti mokytojo aiškinimą, kas jiems retai pavyksta. Nepavykus atkartoti, vaikas susipainioja, ima nerimauti, kad neįtiks suaugusiam. Tada jis užsidaro, sakosi negalįs, nemokąs paaiškinti to, ką norėtų; ar tiesiog negali suformuluoti savojo paaiškinimo. Kodėl?
Tema yra tolima jo patirčiai, o mąstyme apie reiškinį nėra loginių grandžių, susiejančių atskiras nagrinėjamos temos dalis, o ir emocinis susijaudinimas prislopina mąstymą.
Šioje vietoje pravartu subtiliai nukreipti vaiko dėmesį į ritmo mušimo pratimą: pasiūlyti atkartoti mokytojo išmušamą ritmą (jo tempą, garsumą), suduodant kumščiu į stalą. Koks to tikslas? Vaikas kiek atsipalaiduoja, koncenrtuojasi,, lengviau įsitraukia į mokymosi procesą. Po keliolikos atmušimų, kai jau abiem smagu, mokinys vėl grąžinamas prie temos, jungiant į giją pagrindinius mokomosios medžiagos akcentus.
Vėliau pasikeičiama „rolėmis“: vaikas pirmasis muša ritmą ir pateikia savąjį temos paaiškinimą.
(Tai vienas iš metodų, jungiant lietuvių k. mokymą su teatro pedagogika)
Jelena, korepetitorė.
Kopijuoti, platinti tinklapio medžiagą be autorės sutikimo draudžiama