Mokymo tempas kiekvienam konkrečiam žmogui esti individualus. Atsižvelgdama į jo gebėjimus, nustatau tam tikrą mokomos medžiagos apimtį ir apytikslų laiką, per kurį besimokantis ją palaipsniui įsisavintų.
Artimieji daro klaidą, kai priekaištauja ar rodo nepasitenkinimą besimokančiam, kad anas per lėtai progresuoja. O juk kiekvienam yra savas mokomo dalyko įsisavinimo tempas. Skubinimas, persimokymas alina psichiką, ir besimokančiam darosi sunku kaupti dėmesį.
Tuo atveju, kai žmogui reikia artimų, draugų palaikymo, o jis susilaukia apgailestavimų ar nusistebėjimų iš tų, iš kurių tikisi supratimo, tai gali iššaukti nepasitikėjimą savo sugebėjimais. O besimokančiam to mažiausiai reikia.
Jei jaučiate, kad negalite valdyti savo emocijų ir nuomomės išliejimo, kai girdite/matote besimokantįjį darant klaidas, tuomet geriau pasitraukti į šalį ir pačiam mokytis susitvarkyti su savimi, užuot išreiškus savo nesugebėjimus tvardytis bei padėti kitam.
Ka
d kažko išmokti, reikia laiko ir praktikos. Taip pat supratimo tų, kurie yra šalia.