Gamtamoksliai asmenys teigia, kad gyvūnai, augalai savo formomis, spalva prisitaiko gamtoje. Prisitaiko, kad išgyventų, kad turi savisaugos instinktą...
Stebint žalią žiogą, striksintį žalioje žolėje, atėjo mintys, kad fauna neprisitaiko prie gamtos - gyvūnai, vabzdžiai tokie gimsta, jiems nereikia taikytis prie sąlygų - tokie, kokie yra, jie yra iš prigimties.
Kaip gamtoje yra ciklai, metų laikai: žiema, vasara...panašiai yra ir su gyvūnais. Pvz. kiškis keičia kailį: žiemą – baltas, vasarą – rudas. Tai nėra prisitaikymas, tai - jo prigimtis.
Kaip ir žmonių odos spalva: yra baltaodžių, juodaodžių...- lemia pigmento kiekis. Juodaodis, atvykęs į Europą, netampa baltas, kad prisitaikytų. Kaip ir baltaodis Afrikoje, nors ir gali stipriai įdegti saulėje, bet nuo to jis netampa juodaodžiu. Žmonės, tiek ir gyvūnai, yra gamtos dalis dėl prigimties, o ne dėl prisitaikymo.
Kai kurie žmonės savo negatyvų psichikos prisitaikymo prie aplinkos sąlygų modelį automatiškai pernešė į gyvūnų pasaulį. Iš čia posakis kaip chameleonas, t.y. prisitaikėlis, nepatikimas. Tačiau chameleonas keičia spalvas ne todėl, kad taikosi prie aplinkos ar maskuojasi, o dėl jo ląstelėse – chromotoforuose esančio pigmento – melanino. Tokia jo natūra/prigimtis.
Taigi, gyvūnija neprisitaiko prie gyvenimo sąlygų gamtoje, o gyvena savo erdvėj pagal savo prigimtį.
Personažas (iš straipsnelio) Žiogas.