Ugdymas. Aukštojo mokslo diplomų aukos.

Skaitant kai kurių studentų diplominius ar bakalaurus, ar kitokius studijų darbus, matant, ką jie rašo, nagrinėdami vieną ar kitą temą (pvz. praeito amžiaus rašytojo kūrybos vietą šių dienų kontekste), kaip nelogiškai jie dėsto mintis, kaip nemoka naudotis internetinėmis programomis būsimos specialybės srityje; kaip šokinėja nuo temos prie temos be jokio tikslo, - piešiasi gan liūdnas vaizdas apie būsimų specialistų, ypač pedagogų, ruošimą aukštosiose mokyklose.

Aukštąjį, pedagoginį, baiginėjančiai studentei yra atmetamas diplominis darbas kaip nelogiškas, chaotiškas tiek struktūros, tiek minčių išguldymo požiūriu.

Ką veikė 5 metus su šiuo žmogumi aukštoji mokykla, kad jis iki šiol nesugeba išdėstyti minčių logine tvarka? Pinigus paėmė, rezultato nėr..., tiksliau – popieriniai mainai – vertybiniais banknotais į neaišku ar kada panaudosimą diplomą.

Paklausius kaip ji įsivaizduoja savo darbą mokykloje, atsakymas buvo toks: mokykloj dirbti nesiruošia, nes mato kaip yra su jos sugebėjimais. Pradžioje ji bandė stoti į trokštamą specialybę, bet jos nepriėmė. Tada stojo į pedagogiką, nes tik ten tepateko, ir kelis metus gaišo. O baigti - reikia, antraip prieš kitus gėda bus. O ir tėvai nemažai pinigų sukišo jos mokslams, tikėjosi išsilavinusios dukters...
Tokių studentų yra ne vienas ir ne tik dabar, kai mokslas mokamas. Jų buvo ir bus visais laikais, kol egzistuos tokia švietimo politika.

Atvejų, kada neįstojusiems į norimą specialybę studentams patariama studijuoti pedagogiką ir jie tai daro, esu girdėjusi ne vieną. Pastaraisiais metais tai tapę netgi madinga. Gerai, jei kuris randa motyvaciją tokiom studijom. O jei – ne..? Tada studijoms skirti metai ir pinigai – laiko gaišimas.

Įdiegta aukštojo mokslo baigimo reklama ne vieno puikybę užkabina, tuštindama kišenes. Reklama įdiegia visuomenėje paklausą. O kur paklausa, ten nuleidžiama ir pasiūla. Ir gana įvairiapusė pasiūla – net bet kokio pobūdžio diplominius ir kt. rašto darbus galima užsisakyti internetu – tik turėkit pinigų už tokią paslaugą susimokėti. Vienas studentas manęs prašė parašyti taip, kad dėstytojas neįtartų, kad ne jis rašė. (Tokių paslaugų neteikiu.)

Taip perkami savi gyvenimai...iš kitų rankų. Tik nauda iš to kokia?

Aukščiau minėta studentė gali suprasti situaciją tiek, kad nesiveržia mokyti vaikų savo neišmanymo.
O kitas eina ir moko. Juo nepatenkinti mokiniai, tėvai, mokyklos administracija, bet jis vis tiek ten gauna algą, nes jis baigęs aukštąją. Tačiau kaltinti mokytoją, kad yra blogas – lengva. Lengva atsakyti į klausimą, kodėl jis gavo aukštosios baigimo diplomą, būdamas blogas? Nes sumokėjo už tai. Pati švietimo sistema kuria produktą, kurį vėliau pati ir kritikuoja.

Per 4,5,6 metus, studentui besimokant aukštojoje, jį kuruojantys ar mokantys dėstytojai įvertina jo pasiruošimą vienai ar kitai specializacijai pagal egzaminų rezultatus. Jei rezultatas būna žemiau žemo ir yra abejojama jo studijų tęstinumu, tai dėstytojui ne retai patariama pritempti pažymį, nes priešingu atveju bus nuostolinga mokyklos ir paties dėstytojo biudžetui.

Jei kyla kokių tai abejonių dėl studento tinkamumo, yra visiškai įmanoma aptarti situaciją su juo išmanantiems specialistams, psichologams, parinkti optimalius to žmogaus gebėjimus atitinkančius variantus, atsižvelgiant į studento norus ir gebėjimus, o ne abejingai rašyti žemiausius egzaminų įvertinimus. Tačiau aukštųjų vadovai nesuinteresuoti tokiam veiksmui, nes jie mato studentuose savo algos lapelių turinį.

Aišku, galima tobulinti (ir tokie projektai jau yra kuriami) studijų finansavimo sistemą taip, kad dėstytojams nebebūtų motyvacijos laikyti nemotyvuotus studentus dėl pinigų.

 Jelena.lt