Mąstyk savo galva
Mokyklose, aukštesnėse klasėse, per lietuvių kalbos pamokas yra mokoma teksto suvokimo pagal tam tikras instrukcijas. Dažniausiai mokiniai mokomi tokio supratimo, kad atsakymai būtų kuo artimesni tiems, kokie jie turi būti, šablonams , kuriuos žino mokytojas.
Žemiau yra pateikta V. M.- Putino straipsnio ištraukos apie kūrybą, kūrinio atsiradimą, kaip vieno iš aptarimui skirtų tekstų, analizė.
Analizė – išsamus, detalus ko nors studijavimas, nagrinėjimas, turintis subjektyvų charakterį.
1.Straipsnyje autorius aprašo du kūrinio gimimo atvejus: kai rašo naujokas ir senbuvis. Abiem atvejais kūrybos procesas traktuojamas kaip sunkus. Tokia traktuotė iš esmės prieštarauja kūrybinės energijos užtaisui, kuris yra džiaugsmingas.
Dar vienas dalykas krinta į akis. Tai, kad kalbama visų rašančiųjų eiles vardu ir jų kūrybos būsenos nusakomos žodžiu sunkiai: <...> Kiekvienas iš mūsų, kurie kartais imamės plunksnos, norėdami savo vidaus būseną eilėraščiu išreikšti, žinome, kaip sunkiai pavyksta rasti tam tikslui tinkamą žodį bei posmą <...>. Drįstu sakyti, kad mano aplinkos rašančių poeziją, (ir mano) atžvilgiu tai yra...melas. Nes jiems jų kūriniai rašosi lengvai, tiksliai žinant, kas norima pasakyt ir kokiais žodžiais. Taip kad kalbėti visų vardu yra rizikinga.
Naujoko būsenos, rašant jam eilėraštį, aprašymas analogiškas psichikos ligonio elgesio aprašui. Rašantysis piešiamas kaip visiškai neišmanantis, ką daro, asmuo: <...> žodžiai dažnai bėga nuo mūsų, slapstosi, keičiasi, ir mes ilgai negalime sugauti nė vieno, kuris mus patenkintų. O kai pagaliau sugaudome ir į posmus surikiuojame, tai jie ten stypso pasišiaušę <...> . Iš tokio aprašo galima suprasti, kad aplinkoje, kurioje teksto autorius buvodavo, jį supo tokie asmenys. Juolab, kad autorius vėlgi sako mes.
Toliau seka džiugesnis senbuvio eilėraščio rašymo procesas. Ir vėl – mes, vėl kalbama už visus. Deja, džiugesio energija tvyro neilgai, nes V. M. - Putinas ne tik kad pats ją sau draudžia, veja šalin, bet ir kitus skatina tokiam požiūriui: <...> nedžiūgaukite greit eilėraštį parašę. <...> Mūsų kūrinys bus gal ir sklandus, bet tuščias, be jėgos, be išraiškos, suregztas iš nuvalkiotų posakių, trafaretinių vaizdų <...>. Ką galima sukurti su tokiu depresiniu požiūriu? Ir kokią energiją gauna iš tokio eilėraščio jį skaitantis žmogus?
2.Aptardamas eilėraščio kaip kūrinio brendimą, teksto autorius tą patį reiškinį vadina tai poezija, tai kūryba. Šie žodžiai nėra vienas kito sinonimai. Nes poezija yra eiliuotų ir lyrinių neeiliuotų kūrinių visuma (TŽŽ) , o kūrybos sąvoka apima visas gyvenimo veiklos sritis. Taigi, tai - skirtingi dalykai.
Autorius kalba apie būsenos ir žodžio santykį bei valdymą kūrinio gimimo metu <...> kad ne žodis ją (kūrybos būseną), bet ji žodį valdytų<...>. Tad nenuostabu, kad kūrinio gimimas vyksta sunkiai. Į jį įdėta energija yra sunki, ir skaitantis tokią poeziją perima tą sunkumą. Ir jį nešasi į savo dieną.
Mokyklose yra dėstoma tokia sunkioji, disharmoniška poezija, o paskui stebimasi, kodėl tie vaikai tokie... sunkūs.
Yra kitas kūrybinis procesas - harmoningas, kurio eigoje tiek žodis, tiek būsena vienas kitą papildo: žodis savo reikšme įveda į būseną, o būsena tiksliai suranda žodinę išraišką. Šiuo atveju tarp žodžio ir būsenos vyrauja tampri, lygiavertė sąsaja, joje nėra disharmonijos. Atitinkamą energetinį užtaisą perima ir ją skaitantis žmogus.
V. M. - Putinas teigia, kad chaosas priešingas kūrybai. Tačiau toks teigimas yra nelogiškas, nes žmogus gali kurti ir chaosą. Ir tai bus jo kūryba.
Autoriaus teigimas, kad kūryba kovoja su chaosu, prieštarauja pačios kūrybos esmei, kuri yra kuriančioji, o ne kovojančioji. Kur kuriančioji mintis gali būti tiek logiška, tiek ir chaotiška.
Kaip minėjau anksčiau, kūryba savo esme yra gyvenimo veiklas apimanti sąvoka. Tai - gyvenimo kūryba. O koks tos kūrybos rezultatas, priklauso nuo žmogaus – kūrėjo.
Kaip minėjau anksčiau, kūryba savo esme yra gyvenimo veiklas apimanti sąvoka. Tai - gyvenimo kūryba. O koks tos kūrybos rezultatas, priklauso nuo žmogaus – kūrėjo.
3. V. M. - Putinas kūrėją sąvoką susiaurina iki eilėraščio rašytojo, kuris, beje, pats nelabai žino, ko nori iš gyvenimo: <...> Jei bėga jis nuo žmonių, tai gal myli gamtą, jei nemėgsta vidurdienio saulės, tai turbūt žavisi žvaigždėtu vidurnakčio dangumi. Ką nors vis tiek jis myli <...>. Tai ką gali teikti tokio žmogaus poezija jam pačiam ir kitiems? Kokią realybę kuria besiblaškančiojo mintys?
Beje, autorius neatmeta galimybės, kad poetas gali būti ir nusivylęs, nors ir viena koja – realybėje: <...> Gali poetas būti didelis atsiskyrėlis <...> bet jis negali būti aklinai užsidaręs savyje. Bent viena kuria savo būties šaknimi jis yra giliai įaugęs į realybę, <...> Nusivylimo lyrika sėja nusivylimą ir depresiją. Štai jums ir chaoso kūrybos atstovo pavyzdys. Ir tokių pavyzdžių kupini mokykliniai vadovėliai, vaikai pagal tuos pavyzdžius mokomi samprotauti, vėliau taip ir mąstyti.
Klausimas, ar reikia užkrauti vaikams suaugusiųjų neįgalumą?
4. Vėl gi pasikartosiu, kad kūryba kaip procesas apima visas gyvenimo sritis. O ją vykdo žmogus.
Kalbant apie santykį su literatūrine technika, yra kalbama apie žmogaus santykį su ja. Pati literatūrinė technika yra žmogaus sukurta pagal jo supratimą, kaip turi būti kuriama poezija.
V. M. - Putinas, kalbėdamas, kaip ir kiek rašantis poeziją gali naudotis literatūros technika, siūlo prieštaringus dalykus: <...> Apvaldykime ją, bet nesiduokime jos pavergiamu <...>, <...> įprasime pradėti nuo priemonių, nuo tariamųjų taisyklių, tai jos mus greit atšipins mūsų pastabumą bei skonį, o tarp mūsų išgyvenimo ir išraiškos įspraus formulę, šabloną, kuris gali visai pražudyti mūsų kūrinio gyvybę <...>.
Iš autoriaus žodžių matyti, kad naudojimasis literatūros technika yra 1. kenksmingas, 2. nereikalingas, nes <...> Kūrybos veiksmai prasideda iš vidaus. Mūsų kūrinio idėja tegul auga mumyse laisvai ir savaimingai, tegul reiškiasi paprastai, natūraliai, <...>.
Šiuo atveju autorius kalba dviprasmiškai, o tai – nenuoširdu.
Ir panašių dviprasmiškų teiginių yra nemažai pateikiama mokiniams kaip mąstymo norma.
Yra klausimas, koks kūrybos santykis su žodžiu? Kūryba yra rezultatas to, kas pradžią semia iš minties, idėjos, tikslo, vėliau reiškiasi per žodį, ir galiausiai – per veiksmą. Taigi žodis yra tarpinė grandis, kuria tiksliai nusakoma tai, ko siekiama. Kuo konkretesnis, tikslesnis žodis savo reikšme, tuo yra aiškesnis kūrybinis veiksmas.
5. Analizuojant vieno ar kito autoriaus mintis, dažnai klausiama, ar pritariama vienai ar kitai jo minčiai.
Atliekant analizes, nėra jokio reikalo kam nors pritarti ar nepritarti. Analizė neieško pritarimo.
Apie V. Mykolaičio - Putino mintį, kad „Kūryba yra nuolatinis atsinaujinimas, nuolatinė kova su apsileidimu, su sustingimu. Kūryba yra nuolatinis ieškojimas ko nors geresnio ir gražesnio“ - vėlgi pasikartosiu, kad kūrybos prigimtis yra kurti, o ne su kažkuo kovoti.
Jelena.lt
Galimybė
Kokiu tai būdu, padėtis mokyklose, ryšium su diktantu turiniais ir stagnacine literatūrine estafete, tūrėtų būti peržiūrėta sąmoningesnių žmonių ir pakeista vardan lietuvių išlikimo. Nes koks sėklos turinys - toks ir derlius.
:)
Dalis rašytojų būtent sunkius, depresinius išgyvenimus, kančias suvokia kaip dvasingumo rodiklį, tuo tarpu džiaugsmingumas tampa tarsi kvailio požymiu - neva kaip galima džiaugtis kai pasaulyje šitiek neteisybės ir bjaurasties (kiek moraline tiek ir fizine prasme)? Sutinku su Jūsų pastaba dėl patologinių būsenų skiepijimo vaikams per sunkius eilėraščius, kuriuose lyrinis subjektas gana pakrikęs.
Būtų įdomu jeigu pateiktumėte Jūsų požiūriu harmoningo ir depresinio/sunkaus eilėrašių pavyzdžius.
Harmoningų eilėraščių pvz.
Depresinio eilėraščio pavyzdžių nesinori talpinti į savo svetainę. Jų ir taip pilni knygynai ir bibliotekos :). O harmoningojo - mielai: K.Donelaičio šedevras Metai ( be išankstinės nuostatos ir mokyklinės interpretacijos). šis kūrinys greičiausiai nepatiks tinginiams, apsileidusiems, godiems, kuriuos autorius traukia per dantį :) .Tačiau darbštūs, save prisižiūrintys, kūrybingi randa Metuose poetizuotą ano meto gyvenimo ir gamtos aprašą, kurį Donelaitis pateikia su jumoru ir optimistiškai.
Iš šiuolaikinių autorių - http://irena.in/knygos